Telefoninės sukčių atakos: kokios jos būna ir kaip apsisaugoti?

Paskelbė:   Pranešimas spaudai | 2018-11-16
Telefoninės sukčių atakos: kokios jos būna ir kaip apsisaugoti?
0 Pasidalinimai
225 Peržiūros

Lietuvoje savaitgalį praūžęs neatsilieptų skambučių iš Mozambiko ir Kongo numerių cunamis dar kartą priminė, kad sukčiai naudojasi visais įmanomais būdais, kad pasipelnytų iš žmonių, įmonių ir ryšio operatorių. Šių būdų yra dešimtys, su daugeliu jų yra susidūrę ir lietuviai. Tad kaip atpažinti sukčių atakas ir netapti jų taikiniu? „Telefoninių sukčių padaroma žala kasmet pasaulyje skaičiuojama dešimtimis milijardų eurų, o „švyturėliai“ iš egzotiškų šalių telefono numerių yra tik vienas iš jų naudojamų būdų. Jie naudojasi žmonių patiklumu ir įpročiais: perskambinti radus praleistą skambutį, susisiekti SMS žinutėje nurodytu numeriu, padėti į nelaimę patekus artimajam ar draugui, patvirtinti laimėtą prizą SMS žinute su specialiu kodu ir pan. Kartais išnaudojamos ir techninės įrangos spragos. Žmonėms svarbiausia mokėti atskirti pelus nuo grūdų ir nepasiduoti spaudimui ar pagundoms“, – teigia „Telios“ tarptautinio verslo vadovas Darius Meizeraitis.
Praėjusį savaitgalį vykusi ataka žmonėms priminė, kad nereikia reaguoti į visus praleistus skambučius, kaip ir ignoruojame „princų“ siunčiamus e. laiškus apie milijonų vertą palikimą. O svarbiausia išlikti budriems, kadangi sukčiai nuolat tikrina žmonių patiklumą. Tad kokie dar telefoniniai sukčiavimo būdai populiarūs Lietuvoje ir pasaulyje?
Naudojasi žmonių naivumu Bene dažniausiai lietuviai susiduria su telefoniniais sukčiais, kurie apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų, įmonių darbuotojais ar net artimaisiais siekia išvilioti pinigų, interneto bankininkystės, banko kortelių ir asmeninius duomenis. Retesni, bet pasitaikantys atvejai – kai žmonėms siekiama įpiršti kokias nors prekes ar paslaugas. Abiem atvejais sukčiavimo požymius išduoda skubėjimas. Žmonėms svarbiausia atminti, kad valstybės įstaigoms ar įmonėms galite perskambinti oficialiais numeriais, o jei kalbama apie draugą ar artimąjį, tiesiogiai su juo ir derėtų susisiekti.
Žmonės turėtų išlikti budrūs ne tik atsiliepę į skambučius, bet ir siųsdami SMS žinutes, kadangi tam tikrais atvejais jos gali kainuoti daugiau, nei atrodo. Lietuvoje jau buvo nuskambėję atvejų, kai vieną SMS žinutę trumpuoju didesnio tarifo numeriu išsiuntę žmonės tapo mistinių paslaugų prenumeratoriais ir kiekvieną savaitę nuo jų sąskaitos būdavo nuskaičiuojama po kelis eurus mokesčių. „Tokias žinutes žmonės gali būti raginami išsiųsti patys, pavyzdžiui, siūlant dalyvauti loterijoje ir laimėti prabangų išmanųjį telefoną. Taip pat yra buvęs atvejis, kai tokias žinutes telefonas suformuodavo automatiškai, žmogui paspaudus ant reklamos internete, – belikdavo spustelti mygtuką „Siųsti“. Tokias fiktyvias paslaugas ir loterijas savo klientams mes blokuojame, tačiau nauji atvejai gali bet kada pasikartoti, todėl klientų visada prašome apie juos pranešti mūsų specialistams“, – primena D. Meizeraitis. Sukčiai SMS žinutes gali siųsti ir patys. Užsienyje populiarus sukčiavimo būdas, kai bankų vardu žmonėms siunčiami SMS pranešimai, kuriuose informuojama apie kokius nors pasikeitimus ar žmonių įsipareigojimus, o dėl platesnės informacijos raginama paskambinti nurodytu telefono numeriu. Jį surinkus, kitame ragelio gale atsiliepia apgavikas, siekiantis ištraukti žmogaus banko kortelių ar internetinės bankininkystės duomenis.
Taip pat sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę ar paskambinti, jei internete įdėjote skelbimą, kad ką nors parduodate ar norite pirkti. Šios apgaulės tikslas – gauti žmogaus siūlomą prekę už ją nesusimokėjus arba išvilioti pinigų neatsiunčiant žadėto pirkinio. Tokiais atvejais nuo apgaulės paprasčiausia apsisaugoti su pirkėju ar pardavėju susitikus tiesiogiai. Apsisaugoti galima ne nuo visų atakų
Skambinti arba siųsti SMS žinutes didesnio tarifo numeriais telefonai gali ir automatiškai, jei juose įdiegiamos kenkėjiškos programėlės. Šie procesai vyksta foniniu režimu ir žmonės to negali pastebėti ar sustabdyti. Tokius veiksmus atliekančios programėlės yra šalinamos iš patikimų programėlių parduotuvių, tokių kaip „Apple App Store“ ar „Google Play“, bet žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kokių leidimų prašo diegiama programa. Pavyzdžiui, jei skaičiuotuvas prašo prieigos prie SMS ir skambučių valdymo, verčiau paieškoti kito. Taip pat didesnė rizika kyla tiems, kurie diegia programėles iš nepatikimų šaltinių. Visgi tokio pobūdžio apgavystės yra stebimos pasauliniu mastu ir jas nustačius žalingi numeriai yra įtraukiami į juoduosius sąrašus, kuriuos tarptautinėms organizacijoms priklausantys operatoriai blokuoja. Su telefoninėmis apgavystėmis žmonės susiduria ir keliaudami. Jei telefonas prisijungia prie nepatikimo operatoriaus tinklo, šis dalį jo skambučių gali nukreipti ne ten, kur turėtų. Pavyzdžiui, išvykę į kokią nors Afrikos šalį skambinate namiškiams, ragelis pakeliamas, bet kitame jo gale girdite ne lietuvišką „Labas“, o egzotišką vietinės genties muziką. Skambindami antrą kartą jau galite būti sujungti su reikiamu abonentu, tačiau pinigai už pirmąjį skambutį nuskaičiuoti, o juos į kišenę įsideda vietos operatorius ar tarpininkas. „Tai vadinamoji „False Answer Supervision“ ataka ir žmonės nuo jos negali niekaip apsisaugoti, kadangi ją vykdo tų šalių operatoriai. Šie atvejai itin reti, taip gali nutikti nebent egzotiškose šalyse. Europoje tai visiškai neaktualu, kadangi mūsų žemyne visi operatoriai yra susitarę dėl žemų tarptinklinio ryšio tarifų, taip pat daugelyje šalių veikia didelės, gerai žinomos kompanijos. Kitų šalių atveju kuo geresnį partnerį ryšio operatorius turi, tuo mažesnė tikimybė, kad jo klientai susidurs su tokiomis problemomis“, – teigia D. Meizeraitis.
Telefoniniai sukčiai gali siekti pasipelnyti ne tik iš žmonių, bet ir iš ryšio tiekėjų. Tarkim, verslo klientai turi telefonines stoteles, vadinamąsias „Private Branch Exchange“ (PBX), į kurias įsilaužus gali būti vykdomi masiniai skambučiai į tam tikras šalis, tinklus ar konkrečius numerius, siekiant gauti pajamų iš mokesčių už įeinančius skambučius tarp operatorių. Pastebėjus tokius atvejus klientų prašome apie juos pranešti operatoriui. Atsarga gėdos nedaro
„Kovojant su visais sukčiautojais svarbūs du dalykai. Pirma, tai operatoriaus patirtis – kuo daugiau įmonė išmano apie įvairias nusikaltimų rūšis, kuo geresnius partnerius turi, tuo saugesni gali jaustis klientai. Antra, žmonių savimonė ir pagalba. Žmonių pranešimai apie įtartiną veiklą mums ypač svarbūs, taip pat mūsų ekspertai prisideda prie visuomenės švietimo – keliaudami po mokyklas jie jau vaikams aiškina apie tai, kad telefone būtina nustatyti slaptažodį, jo negalima palikti neužrakinto, o jungtis prie nežinomo „WiFi“ tinklo gali būti nesaugu“, – pastebi D. Meizeraitis. Apibendrindamas patarimus žmonėms „Telios“ ekspertas pabrėžė, kad svarbiausia yra išlikti atidiems ir savo telefoną saugoti taip, kaip bet kokį kitą turtą: naudoti slaptažodžius, neskolinti nepažįstamiems, neskambinti į nežinomus numerius, o pametus – užblokuoti sąskaitą ir pasikeisti slaptažodžius. Nuo netikėtų didžiulių išlaidų už mobilųjį ryšį žmones saugo kredito limitas. Visiems naujiems „Telios“ klientams suteikiamas 100 eurų kredito limitas, kurį žmonės gali padidinti ar sumažinti kreipdamiesi į operatorių.

Parašyti komentarą


Susiję įrašai

Straipsnis
Kodėl išmanieji telefonai nenaudoja saulės energijos? Autorius: Lukas Snarskis
Straipsnis
Telefonas iš Kinijos - ką reikėtų žinoti? Autorius: Lukas Snarskis
Straipsnis
Kuo skiriasi „Qualcomm Snapdragon“ nuo „Mediatek“, kuris geresnis ir ką reikėtų rinktis? Autorius: Admin
Straipsnis
„Screen to body ratio“ - kas tai yra, kaip apskaičiuoti ir kas turi didžiausią reitingą? Autorius: Admin
Straipsnis
Geriausi 2016 metų išmanieji telefonai iš Kinijos Autorius: Lukas Snarskis
Straipsnis
„Essential PH-1" - kas tai per telefonas ir ką apie jį reikėtų žinoti? Autorius: Lukas Snarskis

Banggood

Top apžvalgos

Mūsų: 9.8
„Samsung Galaxy S10+” apžvalga
Mūsų: 9.8
„Samsung Galaxy Note 10+” apžvalga
Mūsų: 9.7
„Huawei Mate 20 Pro“ apžvalga